Salo

2010-2011m. Mokymosi visą gyvenimą programa Leonardo da Vinci mobilumo projektas „Profesinio orientavimo specialistų, dirbančių su kurčiais asmenimis, kvalifikacijos kėlimas”

Švietimo mainų paramos fondas Mokymosi visą gyvenimą programa Leonardo da Vinci mobilumo projektas „Profesinio orientavimo specialistų, dirbančių su kurčiais asmenimis, kvalifikacijos kėlimas“
Sutarties numeris- LLP-LdV-VEPTRO-2010-LT-0479

Projekto vykdytojas: Vilniaus kurčiųjų reabilitacinis centras 2010-2011 m. pagal Leonardo da Vinci programą vykdo projektą “ Profesinio orientavimo specialistų, dirbančių su kurčiais asmenimis, kvalifikacijos kėlimas“ Nr. LLP-LdV-VETPRO-2010-LT-0479.
Projekto partneriai: Všį „Psichosocialinės ir darbo integracijos centra; Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija;Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras;VšĮ Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras;Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA

Projekto tikslas: klausos negalią turinčių asmenų profesinio konsultavimo ir įdarbinimo specialistų kvalifikacijos kelimas. Profesinio orientavimo specialistai bus supažindinti su Vokietijoje veikiančia kurčiųjų profesinio orientavimo sistema, įgis naujų įgūdžių ir patirties, kurią galės pritaikyti savo organizacijose Lietuvoje.

Projekto dalyviai:Projekte dalyvauja šešios įstaigos, kurios tiesiogiai dirba asmenų su klausos negali profesinės reabilitacijos, konsultacijos ir socialinės integracijos srityje. Projekto metu planuojamas 20-os (7-kurtieji,2 lydintys asmenys) asmenų,klausos negalią turinčių asmenų profesinio konsultavimo ir įdarbinimo specialistų, vizitas Vokietijoje Hamburge Deutscher Verein der professionellen Gehörlosen- und Schwerhörigenselbsthilfe organizacijoje.

Projekto rezultatai: Projekto metu profesinio orientavimo specialistai galėjo kelti savo profesinę kvailifikaciją. Parengta pasidalijimo medžiaga, supažindinanti su įgyta patirtimi. Profesinio orientavimo specialistai galės praktikškai pritaikyti įgytus naujus įgudžius.Vizito metu vyko kiekvienos dienos aptarimas, įgytos patirties išgryninimas, kurio metu dalyviai apibendrino tos dienos metu įgytą patirį. Lietuvoje buvo organizuojamas detalus rezultatų pasidalijimas ir tolimesnių uždavinių įgyvendinimo įtvirtinimas. Kiekvienas projekto dalyvis, atitinkamai pagal siunčiančia organizaciją, pasibaigus vizitui parengė medžiagą apie savo srityje įgytas žinias.Tai įgytos patirties pasidalijimo medžaiga, kuri buvo pristatyta siunčiančių organizacijų kurčiųjų bendruomenei.

Psichosocialinės ir darbo integracijos centras (PDIC) kartu su pareiškėju VŠĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centru; Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų profesinio reabilitacinio mokymo centru (VKNRPMC) bei priimančia organizacija Vokietijos kurčiųjų asociacija ir profesinė sąjunga; bei Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija, VŠĮ Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centru nuo 2010 m. birželio 1 d. Iki 2011 m. birželio 30 d. vykdė projektą Leonardo da Vinci programos mobilumo projektą „Profesinio orientavimo specialistų, dirbančių su kurčiais asmenimis, kvalifikacijos kėlimas“(projekto vadovė R.Mackanienė) Nr. LLP-LdV-VETPRO-2010-LT-0479
Projektas skirtas klausos negalią turinčių asmenų profesinio konsultavimo ir įdarbinimo specialistų kvalifikacijai kelti, finansuojamas iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Projekte dalyvavo šešios įstaigos: VŠĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras(dir. I.Minkevičienė), Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras(dir. E.Konovalčik), Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA(pirmininkė R.Sitevičienė), Psichosocialinės ir darbo integracijos centras(dir. R.Mackanienė), Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija(dir. J.Gaidulionė), VŠĮ Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos(dir.R.Klečkovskaja). Kiekviena minėta organizacija tiesiogiai dirba asmenų su klausos negalia profesinės reabilitacijos, konsultacijos ir socialinės integracijos srityse. Šio projekto tarptautinis partneris – Deutscher Verein der professionellen Gehörlosen – und Schwerhörigen – Selbsthilfe e. V. (DVGSS). Tai Vokietijos kurčiųjų asociacija, įsikūrusi Hamburge.
2010 m. rugpjūčio 21–29 dienomis projekte dalyvaujančios Lietuvos organizacijos svečiavosi Vokietijoje. Vizito tikslas – Lietuvos ir Vokietijos profesinio orientavimo specialistų gerosios patirties perdavimas.
Vizito metu buvo lankytasi „Salo“ (Salo + partner Berufliche Bildung GmbH) centro padalinyje, įsikūrusiame Šverino (vok. Schwerin) mieste. Šis centras turi apie 60 padalinių Vokietijoje, taip pat įvairiose Europos šalyse (Lenkijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Baltijos šalyse ir kt.) bei Kinijoje, Suriname. Daugiau nei 20 metų „Salo“ centras užsiima įdarbinimo tarpininkavimu. Pagrindinis centro tikslas – suteikti žmogui profesiją, atitinkančią jo gabumus ir lūkesčius. Centre rengiamos programos adaptuotos pagal individualius poreikius, taip pat yra rengiamos ir perkvalifikavimo programos. „Salo“ centras teikia profesinio įdarbinimo paslaugas akcentuodamas žmogaus individualias savybes, turimus įgūdžius, kvalifikaciją bei darbinę patirtį.
Pirmąją viešnagės centre dieną vyko susitikimas su centro darbuotojais, kurio metu buvo pristatyta centro struktūra, išsamiai aptarta kvalifikacijos suteikimo procedūra bei įdarbinimo sistema. Po pranešimų vyko aktyvi ir abipusiai naudinga diskusija.
Antrąją vizito dieną vyko susitikimas su „Salo“ centro kurčiųjų profesinio orientavimo ir konsultavimo specialistais. Buvo išsamiai pristatytos centro teikiamos paslaugos, akcentuota, tai, jog kiekvienas kurčiasis individualiai, pagal jo ankstesnę veiklą, išsilavinimą, nukreipiamas į vieną ar kitą profesinę sritį. Bandomojo laikotarpio metu kurčiasis gali „išbandyti“ kelias specialybes, kad išties susivoktų ir vėliau mokytųsi tai, kas jam priimtina, be to yra galimybė persikvalifikuoti. Besimokančiųjų amžius nėra ribojamas. Apmokant kurčiąjį yra teikiama psichologinė, socialinė pagalba, visuomet šalia yra gestų kalbos vertėjas. Svarbiausia centro užduotis – sėkmingas kurčio žmogaus integravimas į darbo rinką.
Buvo aprodytos centro patalpos, profesijų, kurių mokoma – apdailininkų, stalių, metalo apdirbėjų, trinkelių klojėjų, kapų apželdintojų, pardavėjų, floristų – praktinio darbo vietos bei centro studentų bendrabutis. Vėliau vyko lietuvių ir Vokietijos atstovų diskusija bei susitikimas su kurčiųjų profesinio centro studentais, jų metu buvo aptariamos kurčiųjų profesinio orientavimo problemos abiejose šalyse bei dalijamasi gerąja patirtimi.
Trečią vizito dieną Lietuvos organizacijų atstovai buvo supažindinti su Vokietijos kurčiųjų asociacija ir profesine sąjunga / Vokietijos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų profesionalios savipagalbos asociacijos vadovas – DVGSS, esančia Hamburgo mieste. Jos vadovas Thomas Worseck (Tomas Vorsekas) pristatė organizacijos struktūrą, misiją, viziją, tikslus. Pagrindinė DVGSS veikla – įstatymų projektų pataisų (pasiūlymų) rengimas norint palengvinti kurčiųjų komunikaciją viešojoje erdvėje (bankai, teismai ir pan.). Taip pat ji rūpinasi kurčiųjų profesine karjera – bendradarbiauja su kurčiųjų profesinėmis mokyklomis, profesiniais reabilitacijos centrais, žmonių integracijos į darbo rinką centru (IFD), gestų vertėjų organizacijomis. Po organizacijos veiklos pristatymo bei supažindinimo su Vokietijoje galiojančiais teisės aktais, susijusiais su kurčiųjų įdarbinimu prasidėjo diskusija, kurios metu paaiškėjo, kad abiejose šalyse pagrindinės kliūtys, trukdančios kurtiesiems sėkmingai integruotis į darbo rinką yra labai panašios – „netobuli“ įstatymai, psichologinės problemos ir šiuo metu didelis nedarbo lygis.
Ketvirta vizito diena vyko Hamburgo kurčiųjų draugijoje. Draugijos veiklą pristatė direktorius Christoph Heesch. Draugija vienija kurčius ir neprigirdinčius asmenis, šiuo metu turi 980 narių (Hamburge yra apie 2000 kurčiųjų). Draugija rūpinasi kurčiųjų teisėmis, padeda kurtiesiems suvokti informaciją, rūpinasi, kad jie gautų gestų kalbos vertėjų paslaugas, leidžia žurnalą, vykdo informacijos sklaidą apie kurčiuosius.
Lankantis Hamburgo universitete profesorius Christian Rathmann (kurčiasis) supažindino su Gestų kalbos katedros veikla – čia ruošiami gestų kalbos vertėjai, tyrinėjama ir sisteminama gestų kalba. Per 15 metų paruošta apie 100 profesionalių gestų kalbos vertėjų, su kuriais ir toliau palaikomas ryšys, jiems ruošiami įvairūs seminarai, mokymai. Anksčiau gestų kalbos vertėjams dėstydavo girdintieji, tačiau buvo pasiekta, kad gestų kalbos vertėjus ruoštų kurtieji (šis modelis perimtas iš Suomijos). Susitikimo metu taip pat buvo pristatyti katedros darbuotojai, kurie supažindino su savo darbo specifika ir ypatumais. Satu Worseck papasakojo ir parodė (buvo apsilankyta filmavimo bei montavimo laboratorijoje – kiekvienam gestui nufilmuoti naudojamos 7 kameros „dirbančios“ skirtingais rakursais) darbo procesą norminant gestus. Svečiai taip pat apsilankė bibliotekoje, kurioje daugiausiai pačių katedros darbuotojų entuziazmo dėka, renkami gestų kalbos žodynai ir kitos su kurčiųjų kultūra, istorija, buitimi susiję knygos. Biblioteka turi ir lietuvių gestų kalbos žodynų tomus.
Vizito metu dalyviai susipažino su profesinio rengimo naujovėmis bei užsienio specialistų pasiekimais, įgavo naujų žinių apie neįgaliųjų, tarp jų ir kurčiųjų, profesinio konsultavimo ir orientavimo bei profesinio mokymo struktūrą, Vokietijoje veikiančiais, neįgaliųjų teises ginančiais, įstatymais, sužinojo, kokių profesijų Vokietijoje mokosi kurtieji bei kurios iš jų „populiariausios“.